Naminė duona

Naminę duona bandau kepti jau antrą kartą. Pirmasis kartas tikrai buvo nelabai vykęs, kadangi duona labai atsidavė mielėmis ir buvo gan rūgštoka. Dariau ne su naminiu raugu kaip visur rekomenduoja , o su paprastomis šviežiomis mielėmis. Tačiau trečią kartą tikrai bandysiu raugą sumeistrauti pati, kadangi su mielėmis duona regis nelabai draugauja..

Pačioje pradžioje suaktyvinau mieles. 20 g. mielių sutryniau su 4 šaukštais cukraus. O cukraus dėjau tikrai daugiau nei rekomenduoja, kadangi taip bandžiau užmušti mielių kvapą kurį gavau dovanų praeitoje duonoje. Taigi cukraus – dviem šaukštais daugiau, t.y. dvigubai daugiau. Tada pašildžiau pieną iki malonios tempratūros ir užpyliau ant mielių su cukrumi. Palikau pastovėti šiltoje vietoje, kol suputos.

Tada sumaišiau 250 g. kvietinių miltų ir 250 g. ruginių. Įdėjau šaukštą moliūgų ir šaukštą saulėgrąžų sėklų ir tiek pat kanapių sėklų ir kmynių.

Mieles ,miltų ir sėklų mišinį sumaišau ir minkau minkau minkau kol tešla pasidaro tąsi, bet ne lipni. Tiesa, minkau šlapiomis rankomis ir vis pridedu dar kvietinių miltų , kadangi vis nepavyko išgauti to neliptumo, nes puse tešlos lieka ant delnų.. Ir visą minkymą perkeliu ant stalo, taip geriau ir greičiau išsiminko tešla.

Tada kai jau pavyksta išgauti normalią konsistenciją, sumetu tešlą į dubenį, uždengiu rankšluosčiu ir palieku šiltoje vietoje per naktį.

Tada ryte dar kartą ją paminkau, kad dingtų visas susikaupęs oras ir suformuluoju duonos kepaliuką. Dedu į šaltą orkaitę ir 15 min. palieku ją kaisti iki 220 laipsnių. Paskui likusias 45 min. kepu 180 laipsnių temperatūroje.

Ištraukus palieku natūraliai atvėsti. Ir valgau tik kai ji visiškai šalta.

Va tokia duona ir gaunasi. Šį kartą ji saldesnė, dėl dvigubai kiekio cukraus tikriausiai. Bet mielės na vistiek jaučiasi ne tik kvape , bet ir skonyje.. Sekantis kartas tikrai bus su naminiu raugu, o tada tikiuosi duoda išeis nepriekaištinga. 😎